Sodinimas – į nuolatinę vietą medeliai sodinami 2-3 metais, nes vėliau juos papraščiausiai, sunku iškasti nesužalojant galingų šaknų, ir persodinant blogiau prigyja, ir keletą metų, gali tiesiog skursti, kol susiformuoja stiprios šaknys.
Žemei nėra reiklus, auga įvairiausiame dirvožemyje – ir humusingame juodžemyje, ir sunkiame molyje bei žvyre, bet visgi rekomenduojama sodinti geriau į derlingą, neįmirkstančią dirvą. Prieš sodinimą patrumpinama liemeninė šaknis, į duobės dugną primetama skaldos, plytų, statybinių duženų, ar kito balasto, kuris trukdytų augti liemeninei šakniai, o formuotųsi daugiau šoninių šaknų – maitintojų.
Duobė iškasama apie 70-100 cm. gylio ir 100 cm pločio. Ant primesto balasto pilami 2-3 kibirai perpuvusio mėšlo ir kompostinės žemės mišinio (1:2). Pasodinti medeliai, žinoma gausiai palaistomi (po 3-4 kibirus), po 3-5 dienų laistomi dar kartą, dirvožemis supurenamas, pamulčiuojamas. Vėliau laistoma pagal poreikį, kol augalas gerai prigyja, svarbu neperdžiovinti dirvos.
Derėjimas – sėjinukai pradeda derėti 6-10 metais ir dera kasmet, bet gausiau kas 2-3 metai. Graikiniai rieštmedžiai žydi gegužės mėn. pabaigoje – maždaug iki birželio mėn. vidurio, vaisius sunokina rugpiūčio pabaigoje – rugsėjo mėn.
Prinokę riešutai džiovinami pavėsyje ar spec. džiovykloje, bet ne aukštesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje, tuomet pranyksta jų kartumas nuo branduolius gaubiančios plonytės odelės. Gerai išdžiovinus riešutus net ir virtuvėje galima laikyti kelerius metus.
Genėjimas – graikiškus riešutus reikėtų, nepagailėti ir gėnėti prieš derlių, liepos pabaigoje – nevertėtų labai susivėlinti. Arba vėlai pavasarį, riešutamas jau išsprogus.